Jeigu nori būti turtingas, tai pakeisk savo dabartinį požiūrį. Tai, kad prašai rodo, kad esi nepasiruošęs būti turto priežastis.
Kai esi priežastyje turtui, tai pats turi ką pasiūlyti, o tada tai automatiškai konvertuojasi į pinigus. Tam, kad žinotum ką ir kaip pasiūlyti geriausio, turi to mokytis, turi gauti maksimalią informaciją.
Mokykla to nebūtinai išmokys, tik tu pats gali save to išmokyti, rinkdamasis savo sprendimus.
Menkiausia klaidelė, kuri tau kainuoja tik 0.1 man gali kainuoti 1000-ius. Visas skirtumas tik įsitikinimuose, nuomonėse ir supratime. Du žmonės vieną ir tą patį dalyką gali suprasti skirtingai, dėl to skirtingi ir jų rezultatai. Ir taip yra tik dėl skirtingo mąstymo.
Norint turto, pirmas dalykas, kurį būtina pašalinti yra „prašinėjimo sąmonė“.
Norėdamas pasiekti greitai ir lengvai, tu neprašinėji, kad kiti tau kažką padarytų, suteiktų darbą ar pateiktų pasiūlymų.
Ne, tu sakai „mes esame geriausi tokie ir tokie, ką mes galėtume jums pasiūlyti“, ir darai tai.
Tu pasakai visiems, „tu graušiesi nagus, jei neturėsi su manimi reikalų dabar, nes po mėnesio tu pamatysi, kad bus taip ir taip“. Ir tu tai darai, nes žinai kaip tai veikia. Ir tu padarai ir jie mato, kad tu esi žodžio ir rezultato žmogus. Tada jie nori su tavimi turėti reikalų. Pinigai pradeda plaukti be pastangų.
Reikia pašalinti silpnybes, nustoti būti aplinkybių auka. Iš pradžių tampi stiprus vidumi, tada sustiprėja išorė, o ne atvirkščiai. Iš pradžių kažkuo tampi viduje, o tik po to tai pasireiškia išorėje.
Viskas priklauso nuo sąmonės būsenos – jei nori valdyti situaciją, turi tapti „iš vidaus į išorę“, o ne „iš išorės į vidų“.
Viskas priklauso nuo sąmonės orientacijos.
Visų pirma, tu negali tikėtis gauti didelius pinigus lengvai, jeigu tu orientuojiesi į darbą. Tu turi orientuotis į klausimą „kaip man kuo lengviau, kuo greičiau ir kuo pelningiau tai padaryti“.
Tu gauni tai, apie ką galvoji visą dieną, nes „kaip tiki, taip ir yra“. Jeigu tu visą dieną galvosi apie tai kaip dirbti, tu ir dirbsi, rezultatai bus antraeiliai. Jeigu tu galvosi apie rezultatus, tu nebūtinai privalėsi dirbti, nes rezultatų pasieksi kitokiais, ne stereotipiniais būdais.
Tu privalai matyti galimybes, o tam reikia šiek tiek atviro proto, gerti orą kaip gausos išraišką.
Žmonės pinigų neturi dėl to, kad sąmonėje nėra gausos, jie nepilni. Jie visada kartoja savo nuomones „tam nėra pinigų“, „eiti į restoraną šiandien negalime“ ir t.t. ir pan. Taip jie sukuria savo realybę.
Ir priešingai, jeigu pasirūpinsite savimi iš pradžių. Apsupsite save prabangiais daiktais, eisite į kokybiškas vietas, jūsų sąmonė pasikeis, pasikeis požiūris, o su požiūriu ir rezultatai.
Net ilgą laiką neturėdamas pinigų aš važiuodavau į miestą pamatyti paskutinį filmą, ir sugebėdavau išleisti už vieną jų 10 proc. savo mėnesio pajamų. Vieną kartą nusiunčiau netgi savo mamą pasižiūrėti filmo. Vienas draugas buvo ypač nustebęs „į miestą vien dėl filmo?“
Kai neturi sąmonėje gausos, tai tikiesi ką nors laimėti loterijoje, prašinėji visų išmaldos. Niekas nenori su tavimi turėti reikalų, nes niekas nenori užsikrauti papildomos atsakomybės.
Štai kai įgysi gausos savo sąmonėje, t.y. prisiimsi atsakomybę, lyg sakydamas „aš padarysiu jums tai ir tai, jums bus lengviau, tai kainuoja tiek ir tiek, ir tai verta, o jei manai, kad neverta, tu esi nevykėlis“, štai tada ir turėsi pinigų lengvai.
Galima pastebėti, jog žmonės, neturintys pakankamai pajamų, tiesiog yra pikti, turi kvailų įsitikinimų, nežvelgia į realybę tokia kokia ji yra, nesimoko realių dalykų ir pan.
Vėliau supranti, kad turi „aplamdyti“ savo „teisumą“ ir priimti realybę, tikrus dėsnius, kurie nepriklauso nuo tavo įsitikinimų.