Žmogus taip pat visada ieškos pa(si)teisinimų savo nuomonėms, tikėjimams, įtikėjimams ar tiesiog įpročiams.
Priėmęs vienas ar kitas taisykles, žmogus stengiasi ieškoti joms įrodymų ir patvirtinimų kaip įrodymo, jog jis tikrai išgyvena geriausiu įmanomu būdu, jog jo taisyklės, pagal kurias jis gyvena yra geriausios iš visų įmanomų.
Kad būtų lengviau išgyventi, nuomonė visada ieško patvirtinimų.
Tik nuo žmogaus pasirinkimo priklauso kur jis investuoja savo elektros energiją, gimstančią galvoje. Kaip sakė F. Dostojevskis: „Nenorintis ieško priežasčių, norintis — priemonių.“
Kam Gamta sugalvojo tą nuomonės užtvirtinimą? Tam, kad individas tikėtų, jog jis išgyvena geriausiu įmanomu būdu. Tam kad tokia nuomonė įsitvirtintų, reikia, kad praeitų gana ilgas laiko tarpas, kad susiformuotų stipri neurostruktūra.
Tokia jo nuomonė būtina dėl optimalaus išgyvenimo. Tokia nuomonė ramina ir garantuoja mažiausią įmanomą stresą. Jeigu individas mano, kad jis išgyvena ne pačiu geriausiu būdų, kyla įvairūs konfliktai. Dėl to yra lengviau susikurti tam tikrą nuomonę ir palaikyti ją iki ji taps įpročiu.
Sekti įpročiu yra lengviau, nes kiekvienas įprotis yra automatizmas. Ne kiekviena nuomonė yra automatizmas, ji yra dar tokios stadijos, kai ji dar gali būti apsvarstoma ar tikrai yra teisinga, ar tikrai sukelia palankesnį išgyvenimą.
Taip tikintis astrologija, mato, jog tai veikia. Tikintis dievais visur mato patvirtinimus, jog jie yra. Tikintis bloga valdžia visur matys to patvirtinimus.
Pacientas, gavęs homeopatinę priemonę, tiki, jog gavo tikrą vaistą, ir jam tai veikia. Tas, kuris tiki, jog jam nepakankamai moka, stengsis gauti būtent tą darbą, kur blogai moka.
Taip atsiranda problemos — neatitikimai, konfliktai tarp tikrovės ir nuomonės. Protas – vienintelis dalykas, galintis palaikyti pastovumą, nepriklausomą nuo aplinkybių. Tikrovė yra vienokia, o mes manome kitaip, sukuriame konfliktą, palaikome jį ir po to nesuprantame kas darosi su mūsų gyvenimu. Taip žmogus sau nusitiesia duobėtą kelią.
Jeigu turi kažkokią nuomonę, tai rasi tam patvirtinimų. Taip veikia įsitikinimai — jie filtruoja iki žmogaus sąmonės ateinančius signalus. Todėl žmogui visada svarbu išlaikyti blaivų protą ir visada būti pasiruošusiam keisti savo nuomonę. Jei keiti savo nuomones, vadinasi, kažkur judi. Jeigu kažkur judi, vadinasi gyveni, o ne miegi.
Nesusikalbėjimo problema su kai kuriais žmonėmis, kurie ateina ieškoti pagalbos ir prašosi išspręsti jų problemas, yra tame, kad jie tikisi ne tiesos, ne tiesios informacijos, bet jie ieško PATVIRTINIMO savo pačių tiesoms. Kam jiems ta informacija jeigu ji išmes juos iš saugių komforto zonos pozicijų?
Kiekvienas tikėjimas ar taisyklė — tai neurostruktūra, suorganizuojanti pasaulį taip kaip reikia tau. Bet ne visada ta organizacija yra teisinga, todėl dažnai žmonės savo nuomonėmis ar įpročiais tik apsunkina savo gyvenimą ar kelią į tikslus.
Žmonės mėgsta susigalvoti įvairiausių betikslių problemų, kad tik galėtų pateisinti savo neveiklumą, kad galėtų išvengti to darbo, kurį reikia padaryti.
Tikėjimas filtruoja iš REALYBĖS (visa ko, kas yra) atsklindančius signalus ir pateikia tau tik tuos, kuriais tu tiki, tokiu būdu patvirtindamas tavo tiesas.
Tačiau ar mūsų nuomonės — vien tiesa? Pagal apibrėžimą, jeigu tavo nuomonės yra tiesa, tu esi laisvas, tu gyveni visa ko (turto, meilės, saviraiškos,…) gausoje. Jei ne — ar tavo nuomonės tikrai — vien tiesa?
Taip žmogus, tikintis, jog gyvenimas yra šūdinas ir beprasmis, visur matys tik juodas spalvas, nelaimes, nelaimingus atsitikimus, katastrofas ir panašiai, ir filtruos visa kas gera; kai tuo tarpu tikintis, jog gyvenimas yra gražus, matys tik grožį ir filtruos visa, kas bloga, vengs pažvelgti blogiui į akis.
Ir, žinoma, šie tikėjimai įtakos jų veiksmus, vadinasi ir gyvenimus.
Tiesa tokia, kad gyvenimas nei gražus nei negražus, jis toks, koks yra. Beprasmiška kaltinti gyvenimą dėl kažkokių savo įsivaizdavimų apie jį, koks jis nėra ir negali būti.
Gyvenimas ir pasaulis nėra nei geras, nei blogas, jis tiesiog yra, ir jis yra sudėtingas. Jis nėra nei gražus, nei bjaurus, jis yra visoks. Štai tada, kai žmogus išmoks tai suprasti, jis galės ir pilnai jame be problemų dalyvauti.
Žmogus, tikintis tuo ar kitu dalyku, pateiks tau tūkstančius pavyzdžių ir įrodymų, kad palaikytų savo taisyklę, kuri palaiko jo išgyvenimą.
Ir taip yra ne todėl, kad žmonės — tai blogis ant šios žemės ir šėtonas jiems įkvėpė kažkokia prigimtinę nuodėmę. Tiesiog upė visada tekės aplink akmenį, o ne po juo, o voveraitė išalkusi visada eis ieškoti riešutų, o ne rausis plaukus sau nuo galvos dėl ją ištikusios alkio nelaimės..