Kiekviena gera istorija turi konfliktą. Žmones skaito istorijas, nes juos domina konfliktai. Per mažai konfliktų – komforto zona. Per daug – išsekimas.
Norėdami kažko pasiekti, turite sukurti skirtumą. Kiekvienas skirtumas iš esmės yra konfliktas – priešingų jėgų sandūra.
Norėdami kažko pasiekti, turite pradėti konfliktuoti: su savimi, su kitais, su viršininku. Norėdami, kad jūsų gyvenimas taptų gera istorija, turite išsikelti svarbius konfliktus, kuriuos pats ir išsprendžiate.
Sukelkite konfliktą su viršininku, pasiekite, kad jus išmestų iš darbo. Tai bus proga susirasti naują ir kur kas geresnį darbą.
Sukelkite konfliktą su savimi, sudeginkite sofą, ant kurios gulite ir žiūrite televizorių. Sudaužykite tai, kas atima didžiumą laiko ir sukelia žalingus įpročius, neleidžiančius pabėgti iš komforto zonos.
Egzistuoja dvi priešingybės: ramybė ir konfliktas, karas ir taika, atsakomybė ir laimė, balansas ir disbalansas. Sukeldami konfliktą, sukuriate potencialą. Potencialas – tai skirtumas tarp dviejų polių — priešingybių. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis potencialas, įtampa, galia.
Pavyzdžiui, išleisdami į rinką produktą, kuris
niekuo ypatingu neišsiskiria iš kitų, jūs neturite konflikto, neturite įtampos, neturite potencialo, vadinasi neturite ir sėkmės. Ir išleidę kažką panašaus į iPOD‘ą, jūs užimate didžiumą rinkos14.
Neturėdami konfliktų, neturite ir potencialo. Yra konfliktas – jaučiate įtampą, nėra konflikto -įtampos nejaučiate. Išsprendžiate konfliktą – tampate didesne priežastimi, neišsprendžiate – tampate didesne pasekme.
Visa esmė skirtume. Kuo didesnį skirtumą sugebėsi sukelti, tuo didesnė pasiekimų galimybė. Iš esmės viskas susiveda į tavo asmenybę ir į tavo protą. Jeigu savo idėjomis gali sukelti skirtumą, vadinasi tau gali ir visokeriopai pasisekti. Jeigu gali iškelti kažkokį tikslą, kuris skiriasi nuo tavo įprastų komforto zonos tikslų, tu jau turi kažkokį potencialą.
Tačiau pasiekimams reikia dviejų polių, ne vieno, todėl jeigu sukelsi pernelyg didelį skirtumą, tau nieko gali ir neišeiti, nes nebus priešingo atramos taško.
Išmokę kelti pozityvius ir svarbius konfliktus, niekad nepražūsite. Kitais žodžiais, kokį skirtumą sugebėsite sukelti, tiek ir pasieksite.
Niekada, nepasieksite kažko ypatingo neidami į konfliktą bent jau su savimi, su egzistuojančiomis nuomonėmis, stereotipais ar pasenusia „liaudies išmintimi“. Norint parduoti daug produkto, jis turi būti naujas, eiti į pozityvų konfliktą su nusistovėjusiomis normomis.
Nesupykę ant savęs, kad nieko nedarote, nieko nepasieksite. Gyvendami komforto, ramybės ir laimės nieko nedaryti būsenoje, nieko daugiau nepasieksite, turėsite tik tiek, kiek turite. Norėdami daugiau, turite
padaryti skirtumą, tarkime, tarp dabarties („turiu sidabro“) ir savo galvos („noriu aukso“).
Harmonija — tai balansas tarp priežasties ir pasekmės, problemų nebuvimas, laimė ir ramybė, tačiau harmonija taip pat reiškia ir tai, jog turite tik tai, ką turite ar turėsite tik tai, ką turėsite. Harmonija — tai judėjimas iš inercijos, kuris anksčiau ar vėliau sustoja.
Norėdami daugiau, jūs atrandate kančią, jūs tampate didesne priežastimi, ir tuo sukeliate disbalansą.
Pavyzdžiui, pagimdžiusi vaiką jūs nutarėte eiti siekti karjeros, ir pradėjote uždirbti daugiau už vyrą. Ir ką, vyras patenkintas? Ne, nes jūs išbalansavote įprastą oazę, padarėte vyrą didesne pasekme, nei jis buvo. Konfliktas, bet ir nauji dalykai, pokyčiai, prie kurių vėlgi ilgainiui bus prisitaikoma.
Šok į akis savo problemai ir atmušk jai dantis. Daugiau niekas tavęs nemotyvuos taip gerai, kaip protingi konfliktai.
Gyvenimą galima paaukoti ir toliau gailintis savęs, keikiant valdžią ir kitas aplinkybes, kurios žlugdo jums gerą gyvenimą, bijant kažko imtis.
Galite visą gyvenimą kaltinti savo tėvus dėl sugadinto gyvenimo. Tačiau juk galima ir priešingai.
Kas skiria pasiekimus nuo nesugebėjimo atlikti rezultatą? Sąmoningas sprendimas žvelgti gyvenimui ir jo problemoms į akis, mokytis iš savo klaidų, ir, svarbiausia, jų nebijoti, priimti savo veiksmų pasekmes. Tai yra atsakomybė — nuomonė, jog tu gali tai padaryti ar tai jau padarei.
Eiti prieš savo baimę ką nors daryti — konfliktiška, galite gauti daug streso, taip pat tai gali būti pavojinga (bent jau taip gali manyti protas) bet jei pasiruošite priimti bet kokias to pasekmes, nemalonumas greitai gali tapti malonumu.
Iš tiesų žmogus dažnai skendi problemose tik dėl to, kad nenori ar nežino, jog galima daryti priešingai. Jeigu tu turi tai, ką turi, o nori kažko daugiau, tai turbūt gali kažką daryti kitaip.
Jeigu kažkas nepavyksta, daryk tai kitaip.
Kiekviena idėja, kiekviena mintis, kiekvienas tikėjimas yra konfliktas, kurį, kaip priešpriešą kvantinei visatai, sukuria mūsų protas. Ir kuo stipresnį potencialą mes sugebame palaikyti, tuo didesnę galią sukuriame ir tuo greičiau pasiekiame savo tikslą.
Kuo stipresnis konfliktas (postūmis), tuo stipresnis atoveiksmis. Jeigu atoveiksmio nėra — daryk tai priešingai, kitaip.
Kitoks mąstymas – kitokie ir rezultatai. Abejok visomis nuomonėmis, ir pastebėsi naujų potencialių galimybių.
Norėdamas sukelti konfliktą, turi galvoti kitaip nei masė. Masė galvoja kaip tai pirkti, tu galvoji kitaip — kaip parduoti. Masė galvoja kaip rytoj eiti į darbą, tu galvoji kaip neiti į darbą.
Masė galvoja kaip dvidešimt metų iššvaistyti mokslams, tu galvoji kaip išmokti konkrečiai ir greitai. Masė galvoja apie du litus, tu galvoji apie du milijonus. Masė galvoja kaip uždirbti litą, tu galvoji, kad litas gali virsti dešimčia be pastangų. Masė galvoja kaip pirkti duonos, tu galvoji kaip ją pagaminti. Masė sėdi prie televizoriaus, tu jiems pateiki šou. Masė ištroškusi žinių, tu esi žinia.
Jeigu nuo ryto iki vakaro dirbdamas neturi to, ko nori, ir skundiesi kaip sunku, daryk kažką kitaip, daryk kažką priešingai.
Žmonės kaip užsikirtusios plokštelės iš įpročio tęsia vieną ir tą pačią būseną, manydami, jog jų esamos būsenos yra galutinės ir neapskundžiamos.
Jų savęs gailėjimas taip sustiprina jų būsenas, kad nenukirsi nė kirviu. Jie mano, kad tik jiems taip nepasisekė, arba guodžiasi , jog kitiems blogiau, tačiau nė krašteliu minties nesusimąsto, kad jų būsenos tėra jų pačių minčių ir įvairių žalingų tikėjimų suformuotos asmenybės rezultatas.
Konfliktas — tai kova, disbalanso būsena, dviejų priešingybių sandūra. Jis tiek pat reikalingas, kiek ir nereikalingas.
Darant vienus ir tuos pačius darbus, sekant tais pačiais įpročiais jūs turėsite tik tuos pačius rezultatus. Norėdami kažkokių kitų rezultatų, jūs turite sukurti skirtumą savo prote.
Konfliktas — tai problema, o problema — tai konfliktas, kaip toje upės užtvankoje. Problemos būtinos, kad žmogus nestovėtų vietoje, kad būtų priverstas vystytis, konkuruoti su kitais ir išgyventi kuo geriausiu būdu. Ir iš kitos pusės, problemos nebūtinos, nes jų perteklius nuvaro mus į kapus. Tokia pasaulio realybė.
Visas žmogaus gyvenimas — tai konfliktų sprendimas: tarp norų ir sugebėjimų, tarp nuomonių, tarp to kas yra ir to ko siekiama, tarp praeities įvykių ir dabarties.
Geriausia ką žmogus gali padaryti savo gyvenime — tai efektyviai spręsti jam iškylančius pasirinkimo konfliktus. Nuo to, ką jis pasirinks, priklauso tai kokius rezultatus jis turės.
Jeigu pagal apibrėžimą, laimė — tai balansas, o konfliktas — disbalansas, tai ar visi konfliktai nemalonūs? Žinoma, ne, kadangi problemos malonumas ir nemalonumas taip pat priklauso nuo žmogaus nervų sistemos jautrumo slenksčio.
Jeigu žmogaus komforto zona yra aktyvus daugelio problemų sprendimas, tai ir gana didelė problema gali nesukelti nelaimės jausmo.
Ir jeigu žmogaus komforto zona yra gulėti ant sofos, tai net ir menkiausias trukdis jo ramybei gali sukelti nemalonių jausmų.
Kai žmogus parduoda savo viziją, ar jis taip pat eina į konfliktą? Ir taip, ir ne. Jeigu vizijai visuomenė (ar raktiniai žmonės) yra pribrendusi, konflikto tiesiog nėra arba jis yra nematomas.
Pavyzdžiui, Julius Frontinus15 I m.e. amžiuje pasakė „Išradimai pasiekė savo limitą jau labai seniai, ir aš nematau jokios vilties tolesniam tobulėjimui“. Didžiuma su tuo, turbūt sutiko, jokio konflikto.
Ir atvirkščiai, kai Zemelvaisas16 pirmasis pasiūlė kitiems gydytojams plautis rankas prieš operacijas, buvo maloniai parašytas į psichiatrinę ligoninę.
Norint įgyvendinti kažką drastiško, į konfliktą eiti būtina, nes jūsų vizija gali stipriai kirstis su esama visuomenės padėtimi. Jums reikia eiti į visuomenę, įtikinėti raktinius žmones savo idėjos teisumu, vienu žodžiu, atlikti daug bendravimo, daug priežasties, kad būtų įgyvendintas jūsų kuriamas potencialas. Tačiau
15 Sextus Julius Frontinus (40-103) — senovės Romos karys,politikas, inžinierius ir autorius.
16 Ignaz Philipp Semmelweis (1818-1865) — Vengrų gydytojas,pavadintas „motinų gelbėtoju“, 1847 atradęs, kad pogimdyminiaiuždegimai drastiškai gali būti sumažinti paprastu rankų plovimu.Šis atradimas buvo automatiškai atmestas medicinos establišmento. Šis automatizmas pavadintas „Zemelvaiso refleksu“.
isuomenė gali tiesiog nenorėti tapti jūsų idėjos pasekme, jeigu ta idėja neturi jokio teigiamo atgarsio (kito poliaus).
Žmonėms visada paprasčiau išduoti jų sustabarėjusios, pasenusios sąmonės automatizmą, nei bandyti aiškintis naują informaciją, kuri greičiausiai jiems suteiktų geresnį išgyvenimą, nei stereotipas, pagal kurį jie gyvena.
Renesansas, reformacija — tai vis konfliktai, dideli ar mažesni su nusistovėjusiomis normomis, nuomonėmis ir pažiūromis.
Pavyzdžiui, noriu mesti rūkyti, bet negaliu, tad sukeliu konfliktą su savimi „blet, užpisai jau, kiek galima nykštį čiulpt”, priežastingumas sustiprėja, metu rūkyt.
Arba kitas variantas, noriu mesti rūkyti, bet negaliu ir sakau sau „na, negaliu aš mesti ir viskas, toks aš jau esu, vis vien rūkysiu,, daug jau kartų bandžiau mesti, nepavyko ir nepavyks”, liekate prie savo senos įprastinės nuomonės ir įpročio.
Kiek kitaip, jeigu sukeliate konfliktą kitam žmogui, kai jūsų nuomonės priešingos. Tarkime, jūs iškeliate nuomonę, kad jau taškas, neberūkysime, o kitas žmogus turi nuomonę, kad rūkys.
Kyla konfliktas ir jūs jį priimate. Prisiėmęs konflikto (savo žodžių) pasekmes tokiu atveju Jūs esate konflikto priežastis ir pilnai kontroliuojate situaciją.
Jūs esate pilnai galioje situacijai, ir jūs laimite.
Norėdami pasiekti rezultato A, turi būti pasiruošęs ne tik sukelti konfliktą, skirtumą dėl A, bet ir priimti visas konflikto pasekmes, kitaip pralaimėsite ir tapsite dar didesne pasekme.
Kiekvienas konfliktas – tai tik dvi susikirtusios priešingybės, kurias galite patvirtinti arba paneigti. Priklausomai nuo jūsų pasirinkimo tampate didesne priežastimi arba didesne pasekme.
Trumpiau:
Žmogaus valdžia priklauso tik nuo jo pasirinkimų.