Turint teisingą orientaciją (ne, čia ne apie gėjus), pakėlus konvertuojamos energijos vertę, ją galima padauginti. Dauginimas iš esmės, tai — marketingas ir reklama, o marketingas ir reklama – tai tiesiog bendravimas.
Kai jau turime kažkokią vertę, turime ją parduoti. Naudojami šie būdai pardavimams skatinti:
- Meluojantys žodžiai,
- ir dar kartą melas.
Pavyzdžiui, objektyviai žiūrint, rūkymas sukelia priklausomybę, bet jis reklamuojamas kaip laisvės priemonė — lėk su žirgais per laukus, būk laisvas, vienu žodžiu. Melas.
Alus, pavyzdžiui, nuo jo apgirstama ir mušamasi. Jis reklamuojamas kaip taiką sukelianti bendravimo priemonė. Dar vienas melas.
Žinoma, ne visi taip akivaizdžiai meluoja, kiti tiesiog gali žaisti žmogaus norais ir įtikinti jį, kad tai, ko jis dar neturi, būtinai jam padės, ir kad to jam baisiausiai reikia.
Kiek aš per savo gyvenimą pirkau internete taip vadinamųjų „informacinių produktų“, kurie žadėjo padaryti mane turtingu. Nė vienas nepadarė, visi buvo apie viena ta pati abstrakti „informacinė“ šiukšlių dėžutė. Nors reklamos skambėdavo gražiai, ir norėdavosi jomis tikėti.
Visą tą informaciją galėjai rasti bet kur internete, nemokamai, bet reklamos siūlydavo ją pirkti nuo šimto iki kelių šimtų dolerių už vienetą arba siūlydavo dalyvauti seminaruose, kur buvo malamas tas pats šūdas, bet jau už kelis tūkstančius dolerių.
Pagal tos informacijos pardavėjų žodžius, uždirbdavo jie iš to tikrai nemažai. Ir ko gi norėti? Brangiausia prekė šiame pasaulyje — melas. Kiekvienas žmogus nori išgyventi kuo geriau, ir tai žinodami marketingo specialistai žaidžia šiuo instinktu, piešdami gražius vaizdus su gražiais pažadais.
Norėdami pardavimus padidinti greitai — meluokite. Melas pagražina realybę ir padeda geriau išgyventi.
Pavyzdžiui, žmonėms ne kartą į akis melavo nekilnojamojo turto agentai, pagražindami tuos ar anuos būsto „privalumus“. Mums vieną kartą perkant dar nepastatytą butą, jis buvo pagražintas iki ištiso balkono.
Užliūliuotas reklamos „neribotas internetas“, pirkėjas pasirašo kelerių metų paslaugos sutartį, o po to sužino jog tai tebuvo akcija, ir nuo šiol jis už kiekvieną megabaitą turės mokėti po dolerį.
Jeigu užimi didelę dalį rinkos, melas — ne problema. Gali pridėti daugybę žvaigždučių virš akcijos pavadinimo, o tikras sąlygas paslėpti po supermažomis raidėmis.
Ko tik nepadarysi dėl geresnio savo išgyvenimo. Gali pagražinti kai kuriuos skaičius ir laisvai gauti papildomą uždarbį.
Apskritai bet kokia prekė yra melas. Argi urviniam žmogui reikia tapetų, parketo, kompiuterių ir visų šių mobiliųjų telefonų? Iš esmės nieko jam nereikia, tik urvo ir mamuto mėsos. Bet jis nori gyventi geriau, todėl susigalvoja visokiausių melų ir pramogų su jais.
Kiti gi eina pas visokius guru, kur ieško to, ko niekad nebuvo pametę. Ir baigia tuo, kad viską praranda — draugus, pinigus. Ir viską jie sumoka už melą, už tikėjimą, kad jie gali rasti tai, ko nebuvo pametę.
Didžiausia žmogaus problema — tai jo baimė būti pasekme, baimė blogai išgyventi. Šią problemą žinantis žmogus daug pasiekia, nes jis žino ko nori visi šio pasaulio žmonės. Jie trokšta būti priežastimis.
Arba pasklinda koks nors gandas apie parduotuvių tinklą, kad jame supuvę obuoliai, ir štai, greitai žiūrėk reklamą apie pačios geriausios kokybės vaisius jų parduotuvių tinkle.
Apibendrinant, norint, kad egzistuotų kažkoks erdvėlaikio tęstinumas, būtinas priešingas teiginys, t.y. melas.
Draugas pasakojo kaip jo klasiokas, paklaustas, ar ruošė pamokas, visada atsakydavo „nieko nežinau“, ir gaudavo A. Pradėjęs daryti tą patį jis taip pat pradėjo gauti A, nors iki tol mokėsi B arba C.
Jeigu melas nėra pasirinkimas, egzistuoja lėtesnis būdas — normalus bendravimas.